žydynė

žydỹnė sf. (2) 1. Snt žr. 1 žydynas: Viena žydỹnė buvo [Kupiškis], tiktai pakraščiuos kur gyveno lietuviai Kp. Upė skyrė senamiestį, šitą bėdiną žydynę, nuo gražių medinių ir mūrinių namų S.Zob. 2. Ėr, Dglš žr. žydija 1: Bernas visą kerštą už savo nelygybę su kitais kažin kodėl pylė ant žydynės Vaižg.